Psichikos sveikata: trumpai apie panikos priepuolius ir panikos sutrikimą

Panikos sutrikimas - tai nerimo sutrikimas, kai reguliariai ištinka staigūs panikos ar baimės priepuoliai.

Kiekvienas žmogus tam tikrais laikotarpiais jaučia nerimą ir paniką. Tai natūrali reakcija į stresą keliančias ar pavojingas situacijas. Tačiau panikos sutrikimu sergančiam žmogui nerimo, streso ir panikos jausmai kyla reguliariai ir bet kada, dažnai be jokios aiškios priežasties.

Panikos sutrikimo simptomai

Nerimas

Nerimas yra normali, adaptaciją užtikrinanti emocija. Problema atsiranda tada, kai nerimas tampa per daug stiprus (pradeda trukdyti, o ne padeda veikti), yra per daug dažnas,  atsiranda neadekvačiose situacijose, sukelia disfunkcinį elgesį (vengimą, neadekvatų saugumo siekiantį elgesį, tarpasmeninių santykių problemas, piktnaudžiavimus medžiagomis).

Nerimas gali būti nuo lengvo iki stipraus ir apimti  baimės jausmą. Panika yra sunkiausia nerimo forma. Galite pradėti vengti tam tikrų situacijų, nes bijote, kad jos sukels dar vieną priepuolį. Taip gali susidaryti gyvenimo „baimės baimėje“ ciklas. Tai gali sustiprinti jūsų panikos jausmą ir gali sukelti daugiau priepuolių.

Panikos priepuoliai

Panikos priepuolio metu jus užplūsta intensyvūs psichiniai ir fiziniai simptomai. Jis gali prasidėti labai greitai ir be jokios aiškios priežasties. Panikos priepuolis gali būti labai bauginantis ir keliantis nerimą.

Simptomai:

·       padažnėjęs širdies plakimas

·       silpnumo jausmas

·       prakaitavimas

·       pykinimas

·       krūtinės skausmas

·       dusulys

·       drebulys, virpėjimas

·       karščio pylimai

·       šaltkrėtis

·       drebančios galūnės

·       oro trūkumo ar dusulio pojūtis

·       galvos svaigimas

·       nutirpimas arba dilgčiojimas

·       burnos džiūvimas

·       baimės jausmas (prarasti kontrolę, išprotėti arba baimė mirti)

·       diskomfortas pilve

·       dilgčiojimas pirštuose

·       jausmas, tarsi nebūtumėte susietas su savo kūnu

Dauguma panikos priepuolių trunka nuo 5 iki 20 minučių, kai kurie jų trunka iki valandos.

Jus ištikusių priepuolių skaičius priklausys nuo to, kokia sunki yra jūsų būklė. Kai kuriuos žmones priepuoliai ištinka vieną ar du kartus per mėnesį, o kitus - kelis kartus per savaitę. Nors panikos priepuoliai gąsdina, jie nėra pavojingi. Priepuolis nepadarys jums jokios fizinės žalos, ir mažai tikėtina, kad jį patyrę būsite paguldyti į ligoninę.

Žinokite, kad dauguma šių simptomų gali būti ir kitų būklių ar problemų simptomai, todėl ne visada galite patirti panikos priepuolį. Pavyzdžiui, jums gali padažnėti širdies plakimas, jei turite labai žemą kraujospūdį.

Kada kreiptis pagalbos

Kreipkitės į bendrosios praktikos gydytoją, jei jaučiate panikos sutrikimo simptomus. Jis paprašys Jūsų apibūdinti savo simptomus, kaip dažnai juos patiriate ir kiek laiko juos jaučiate. Jis taip pat gali atlikti fizinę apžiūrą, kad atmestų kitas ligas, galinčias sukelti Jūsų išsakytus simptomus. Kartais gali būti sunku kalbėti apie savo jausmus, emocijas ir asmeninį gyvenimą, tačiau stenkitės  kuo aiškiau apibūdinti kaip jaučiatės.

Jums gali būti diagnozuotas panikos sutrikimas, jei jus reguliariai ir netikėtai ištinka panikos priepuoliai, po kurių bent mėnesį nuolat nerimaujate ar baiminatės dėl tolesnių priepuolių.

Panikos sutrikimo gydymas

Gydymo tikslas - sumažinti patiriamų panikos priepuolių skaičių ir palengvinti simptomus. Pagrindiniai panikos sutrikimo gydymo būdai yra psichoterapija ir vaistai. Gydymas priklausys nuo jūsų simptomų.

Terapija

Galite tiesiogiai kreiptis  pas terapeutą, kuris taiko kognityvinę elgesio terapiją (KET). Terapeutas su jumis aptarts, kaip reaguojate ištikus panikos priepuoliui ir apie ką galvojate. Jis gali jus išmokyti, kaip pakeisti savo elgesį, kad priepuolio metu galėtumėte išlikti ramus. Kol lankysitės pas KET terapeutą, Jums gali tekti reguliariai lankytis pas savo gydytoją, kad jis galėtų įvertinti Jūsų pažangą.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra įrodymais grįsta veiksminga terapinė praktika, naudojama teikiant pagalbą žmogui, patiriančiam panikos atakas. Kognityvinė ir elgesio terapija koncentruojasi į mąstymo ir elgesio modelių keitimą, kurie gali būti susiję su panikos atakomis. Panikos atakos dažnai kyla dėl katastrofinių minčių apie tai, kas gali nutikti. Terapijos metu yra identifikuojamos ir keičiamos automatinės negatyvios mintis, pavyzdžiui, jei žmogus mano, kad panikos ataka gali būti mirtina arba kad jis praras kontrolę, terapeuto tikslas yra parodyti, kad šios mintys yra nepagrįstos ir neobjektyvios. Yra mokoma atpažinti ir įveikti kognityvinius iškraipymus, pavyzdžiui, „katastrofiškumas“, kai žmogus mano, kad blogiausias scenarijus yra neišvgiamas. Mokoma relaksacijos ir streso valdymo technikų, tokios technikos kaip gilus lėtas kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas ir kitos metodikos padeda suvaldyti fizinius panikos simptomus ir sumažinti įtampą ir kt.

Medikamentinis gydymas

Jei jūsų gydytojas ir jūs manote, kad tai gali būti naudinga, jums gali būti paskirta medikamentinis gydymas vaistais (antidepresantais ir kt) Antidepresantai gali pradėti veikti po 2-4 savaičių, o visiškai veikti - po 8 savaičių. Visais klausimais dėl gydymo vaistais konsultuokitės su savo gydytoju.

Ką galite išbandyti patys?

Kitą kartą, kai pajusite, kad artėja panikos priepuolis:

·       Jei įmanoma, pasilikite ten, kur esate;

·       lėtai ir giliai kvėpuokite;

·       priminkite sau, kad priepuolis praeis;

·       sutelkite dėmesį į teigiamus, ramius ir atpalaiduojančius vaizdus;

·       prisiminkite, kad tai nekelia pavojaus gyvybei.

Tolesnio priepuolio prevencija

Gali padėti:

·       perskaityti savipagalbos knygą apie nerimą, paremtą kognityvinės elgesio terapijos (KET) principais, pvz. David D. Burns (2019) Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija. Vilnius: Žmogaus studijų centras

·       išbandyti tokius užsiėmimus, kaip joga ir pilatesas, kurie padėtų atsipalaiduoti;

·       išmokti kvėpavimo pratimų nuo streso, kad palengvintumėte simptomus;

·       reguliariai atlikite fizinius pratimus, kad sumažintumėte stresą ir įtampą;

·       venkite saldžių maisto produktų ir gėrimų, kofeino ir alkoholio, taip pat vertėtų atsisakyti  rūkyti, nes visi šie produktai gali sustiprinti priepuolius.

Panikos sutrikimo komplikacijos

Panikos sutrikimas yra išgydomas, todėl geriausia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei nesulauksite medicininės pagalbos, panikos sutrikimas gali paūmėti ir tapti  sunkiau įveikiamas.

Jums kyla didesnė rizika atsirasti kitoms psichikos sveikatos būklėms, pavyzdžiui, agorafobija ar kitos fobijos, arba turėti problemų dėl alkoholio ar narkotikų. Panikos sutrikimas gali turėti įtakos jūsų gebėjimui vairuoti.

Priežastys

Kaip ir daugelio psichikos sveikatos sutrikimų atveju, tiksli panikos sutrikimo priežastis nėra iki galo išaiškinta. Tačiau manoma, kad jis susijęs su keliais veiksniais, įskaitant:

·       traumuojančia arba labai įtempta gyvenimo patirtimi, pavyzdžiui, netektimi;

·       artimu šeimos nariu, sergančiu panikos sutrikimu;

·       neurotransmiterių pusiausvyros sutrikimu smegenyse.

Panikos sutrikimas vaikams

Jei jūsų vaikui pasireiškia panikos sutrikimo požymiai ir simptomai, kreipkitis į bendrosios praktikos gydytoją. Atlikęs išsamią anamnezę, šeimos gydytojas atliks išsamią fizinę apžiūrą, kad atmestų bet kokias fizines simptomų priežastis. Jis gali nukreipti vaiką pas specialistą tolesniam įvertinimui ir gydymui.

Parengta naudojanttis National Health System, prieiga https://www.nhs.uk